
Be sveiko dilbio – nėra sveikos rankos. Be rankos – nelieka savarankiškumo.“
— Judesio taškas filosofija
Dilbis – tai tarpinis segmentas tarp alkūnės ir riešo, esantis viršutinėje galūnėje. Anatomiškai jis susideda iš dviejų ilgų kaulų – stipinkaulio (radius) ir alkūnkaulio (ulna). Ši zona, nors dažnai ignoruojama kasdienėje praktikoje, yra esminė griebimo, rankos padėties valdymo bei jėgos generavimo funkcijoms.
| Struktūra | Funkcija | Klinikinė svarba |
|---|---|---|
| Kaulai | Radius ir Ulna | Supinacijos/pronacijos ašys |
| Raumenys | Paviršiniai ir gilieji lenkiamieji/tiesiamieji | Griebimas, pirštų kontrolė, riešo stabilizacija |
| Fascijos | Riešo fascinis tunelis, interoseozinė membrana | Suspaudimo sindromai, nervų įstrigimas |
| Nervai | N. medianus, n. radialis, n. ulnaris | Parestezijos, raumenų inervacijos sutrikimai |
| Kraujotaka | A. radialis, a. ulnaris | Tiekia audinius, svarbu po traumos, edemos rizika |
Svarbu: Dilbio raumenys gauna inervaciją iš C5–Th1 šaknelių, todėl bet koks kaklinės ar krūtinės srities (pvz., C7–Th1) spondilolistezė/diskozė gali imituoti vietinį dilbio sutrikimą.
Dilbio funkcijos neapsiriboja riešo ar alkūnės judesiu. Tai – biomechaninis mazgas, per kurį praeina jėgos iš peties į plaštaką. Štai pagrindiniai raumenys ir jų judesiai:
| Judesys | Raumenys | Kryptis/anatomija |
|---|---|---|
| Riešo tiesimas | M. extensor carpi radialis longus/brevis, m. extensor carpi ulnaris | Nugarinė dilbio pusė (radialinė/ulnarinė) |
| Riešo lenkimas | M. flexor carpi radialis/ulnaris, m. palmaris longus | Dilbio priekinė pusė |
| Supinacija | M. supinator, m. biceps brachii | Rotacija į viršų (delnas į viršų) |
| Pronacija | M. pronator teres, m. pronator quadratus | Delnas žemyn |
| Pirštų tiesimas | M. extensor digitorum, m. extensor indicis | Atsakingi už atitraukimą nuo delno |
| Pirštų lenkimas | M. flexor digitorum superficialis/profundus | Giluminiai ir paviršiniai sluoksniai |
Brachioradialis – daugiasąnarinis dilbio raumuo
Brachioradialis
Brachioradialis – tai vienas iš paviršinių dilbio raumenų, anatomiškai priklausantis užpakalinei (dorsalinei) dilbio grupei, tačiau funkciškai jis veikia kaip alkūnės lenkėjas (flexorius). Jo kilmė – nuo šoninio žastikaulio antkrumplio (lat. crista supracondylaris lateralis humeri), o tvirtinimosi vieta – prie stipinkaulio (radius) skiauterės šalia stiloidinio ataugos (lat. processus styloideus radii).
Pirminė funkcija: alkūnės lenkimas (flexio cubiti) – ypač esant neutraliam dilbio padėties kampui tarp pronacijos ir supinacijos (t. y. nykštis aukštyn). Tai skiria šį raumenį nuo biceps brachii (aktyvus supinacijoje) ir brachialis (veikia nepriklausomai nuo padėties).
Antrinė funkcija: dalyvauja greitos reakcijos judesiuose, ypač kai reikia staiga sugriebti objektą, pakelti ar stabilizuoti riešą alkūnės fleksijos metu. Jo aktyvacija yra refleksogeniškai stipri – t. y. greitai reaguoja į tempimą ir padeda stabilizuoti judesį per alkūnės sąnarį.
Stabilizacinis vaidmuo: esant apkrovai (pvz., nešant svorį ar keliantis nuo žemės), brachioradialis kartu su riešo lenkėjais (m. flexor carpi radialis, m. palmaris longus) dalyvauja griebimo sinergijoje, užtikrindamas alkūnės ir riešo sąnarių biomechaninį integralumą.
Funkcinis testas: pacientui prašoma sulenkti alkūnę iš neutralios padėties (delnas į šoną, nykštys viršuje). Jei vyrauja brachioradialis aktyvacija – judesys bus stiprus, o raumuo gerai išryškėja dilbio šoniniame paviršiuje. Esant C5–C6 nervinių šaknelių (ypač n. radialis) pažeidimui, raumens jėga sumažėja, o tai galima objektyviai įvertinti dynamometrija.
Refleksas: brachioradialis refleksas (dar vadinamas supinator reflex) yra kliniškai svarbus diagnostinis įrankis vertinant nugaros smegenų segmentinę funkciją (C5–C6). Nusilpęs arba hiperaktyvus refleksas gali būti ženklas apie neurologinį disfunkciją (pvz., cervikopatiją, radikulopatiją).
Silpnumo pasekmės: raumens hipotrofija ar inhibicija (pvz., po ilgos imobilizacijos ar peties traumos) dažnai sukelia kompensacinius judesius – pavyzdžiui, padidėjusi biceps brachii apkrova ar riešo lenkėjų pertempimas. Tokie kompensaciniai modeliai ilgainiui sukelia epikondilitą, riešo perkrovą, ar dėl raumeninės sinergijos sutrikimų – pirštų griebimo disfunkciją.
Raumenų aktyvavimas: efektyviausi pratimai – ekscentricinė apkrova iš neutralios pozicijos, naudojant mažo svorio hantelius. Taip pat taikomi PNF (proprioceptive neuromuscular facilitation) principai, derinant griebimo ir lenkimo judesius.
Masažas ir trigeriniai taškai: dažnas trigerinis taškas – viršutinė dilbio šoninė dalis, skleidžiantis skausmą į nykščio pagrindą. Manualinė terapija ir išilginis fascinis ištempimas (angl. myofascial release) padeda atkurti elastingumą.


Pvz., dilbio raumenų pertempimas dėl pečio vidinės rotacijos (sutrumpėjęs m. pectoralis major) gali sukelti dilbio skausmą dėl pakitusios įtampos linijos.
| Metodas | Aprašymas | Ką rodo? |
|---|---|---|
| EMG | Elektromiografija | Raumenų aktyvumo ir inervacijos lygis |
| MRT | Detali struktūrinė analizė | Fascijų, raumenų, sausgyslių pažeidimai |
| Ultragarsas | Mobilus, prieinamas | Trigeriai, fibrozės, kraujotakos sutrikimai |
| Rentgenas | Kaulų struktūros, artritas | Ne pirmo pasirinkimo, bet vertingas po traumos |
| Kraujo tyrimai | CRP, reumatiniai žymenys | Jei įtariamas sisteminis uždegimas |
| Metodas/aparatas | Nauda | Šalutiniai poveikiai |
|---|---|---|
| TENS/EMS | Elektrostimuliacija – tonusas, nervų aktyvacija | Minimalūs, individualūs |
| Lazerinė terapija | Fotobiomoduliacija audiniams | Saugus, greitas efektas |
| Ultragarsinė terapija | Giliųjų audinių atpalaidavimas | Atsargiai esant implantams |
| Kavitacija | Stimuliuoja propriocepciją, mažina trigerius | Vengti po ūmios traumos |
| Šilumos/šalčio terapija | Uždegimo mažinimas arba kraujotakos aktyvinimas | Laiko ribojimai |
Dilbis – tai neatsiejama judamojo aparato dalis, lemianti mūsų savarankiškumą, griebimo jėgą, kasdienio gyvenimo komfortą. Tikslinė diagnostika, individualizuota reabilitacija ir judesio atkūrimas yra kertiniai principai, kuriuos turėtų taikyti ne tik gydytojai, bet ir pats pacientas.
„Judėjimas – tai sveikata, o dilbis – judėjimo dirigentas.“
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2095254617300870
Gray’s Anatomy for Students, 2024 ed.
Travell & Simons’ Myofascial Pain and Dysfunction

Stipinkaulio lūzis – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių viršutinės galūnės traumų, ypač tarp pagyvenusių žmonių ir aktyviai sportuojančių suaugusiųjų. Dažniausiai pasitaiko stipinkaulio apatinės dalies lūzis (distal radius fracture/ in loco typico), kuris susijęs su kritimu ant ištiestos rankos.
Dažniausi tipai:

| Lūzio parametras | Klinikinė reikšmė |
|---|---|
| Fragmentų skaičius | Daugiau fragmentų = sudėtingesnis gydymas |
| Dislokacija | Daugiau dislokuotas = didesnė chirurginė rizika |
| MTC (metakarpofalanginiai) | Ribojimai = paveikiama funkcija |
| Paciento amžius | Vyresni = ilgesnė reabilitacija |
| Dominuojanti ranka | Gydymas agresyvesnis, funkcijos grąžinimas svarbesnis |
Kiek laiko gyja stipinkaulis?
Trauma veikia ne tik kaulą, bet ir aplinkinius audinius:
1. Raumenys:
2. Nervai:
3. Fascijos:
4. Kraujotaka:


Praktinis pavyzdys:
Lūzis → fascijų įtempimas → mechaninis slydimo sutrikimas → nervinė įtempimo reakcija → raumenų disfunkcija
Kodėl svarbu?
Instrumentinė:
Kineziterapinė:
| Metodas | Poveikis |
| Elektroterapija (TENS) | Skausmo mažinimas, raumenų aktyvinimas |
| Limfodrenažinis masažas | Tinimo mažinimas, kraujotaka |
| Ultragarso terapija | Minkštųjų audinių gijimo spartinimas |
| Baseinas | Mažina sąnarių apkrovą, gerina judesių spektrą |
| Pratimai, mobilizacijos technikos | Fascijų slydimo atstatymas, skausmo mažinimas, jėgos didinimas |
Prietaisai:

Ortopedinės priemonės:
Testai namuose:
Kineziterapeuto pagalba:
Dažniausios komplikacijos:
Prevencija:
Judėjimas gydo. Tinkamai kryptingas judėjimas grąžina gyvenimo kokybę.

Kas yra diskozė – tai neoficialus medicinos terminas, apimantis degeneracinius tarp slankstelinius diskus ir slankstelius pažeidimus (degeneracinės osteochondrozės, spondilotetinės artrozės) vlmedicina.lt+2vlmedicina.lt+2vlmedicina.lt+2. Tai plačiau apima minorinius pakitimus, kurie dažnai aptinkami MRT tyrimuose, tačiau simptomai gali būti minimalūs.
Diskoze kas tai: mechaninis ir biocheminis pakitimas – disko dehidratacija, mikro įtrūkimai ankstyvame stadijoje, vėliau – pulpos branduolio protrūzija ar išvarža, stuburo sąnarių stemplės (osteofitai) susiformavimas NORTHWAYLSMU CRIS.
Kaklo diskoze (kaklo diskoze) dažniausiai pasitaiko C5–C6 ir C6–C7 lygmenyse (~90 % atvejų).
Kaklo facetiniai sanariai, ypač kaklo facetiniai sanariai artrozės atveju (facetinių sanariu artroze), dažnai kartu dalyvauja– degeneracija šių mažu sąnarių riboja judesį, skatina raumenų spazmus ir propriocepcijos sutrikimus.
Kūno struktūra, judesio kinematika ir limfotaka bei kraujotaka – sudaro kompleksą. Ilgalaikis raumenų silpnumas, judesio amplitudės ribotumas, koordiniuotos stabilizacijos trūkumas (pvz. pilvo-giliųjų nugaros raumenų) per laiką sukuria stuburo perkrovą, diskų dehidrataciją ir degeneraciją (daugiau: Kineziterapijos Klinika Kaune. )
Fascių įtempimai (pvz. trapeciją, levatoria scapulae kakle) sukelia biomechaninį disbalansą – sutrikusį slidimo kampą, sulėtėjusią kraujotaka, limfotaką, o tai pakenkia mikroapykaitai, sukelia stagnaciją ir degeneraciją.
Svarbu nustatyti:

Kintant raumenų jėgai, koordinacijai ar amplitudėms – ilgainiui formuojasi disbalansai, didėja spaudimas diskams bei facetiniams sąnariams – sukeliant stuburo diskozė / kaklo diskoze.
Facetinių sanariu artroze – degeneracija mažuose sąnariuose tarp slankstelių. Sukuria mechaninę blokadą, riboja judesį, padidina disko apkrovą. Šie sąnariai ypač svarbūs stabilumui ir propriocepcijai.
| Tyrimo metodas | Vertinamoji struktūra | Ką gali parodyti/esminė nauda |
|---|---|---|
| MRT | Diskai, facetiniai sanariai | Degeneracija, protrūzijos |
| EMG / ENMG/ laidumas | Nervinės šaknys | Neuropatija, radikulopatija |
| EMG raumenyse | Multifidus, SCM, trapecija | Funkcija, tonusas |
| Kvėpavimo testas | Diafragma | Krūtinės ląstos ekskursija ir stuburo mobilumas |
| Jėgos testas | giliųjų stabilizatorių raumenys | Silpnumo laipsnis |
| Koordinacijos testas | kaklo-judesio koordinacija | Asimetrijos, ribotumas |
Kai traumatologas siūlo kineziterapinį, neinvazinį gydymą, pacientas gali rinktis šį kineziterapijos kelią:
Išvados, santrauka:

Pilnapadystė (lot. pes planus) – tai medialinio skliauto nukritimas, kai pėdos vidinis skliautas liečia žemę arba yra labai žemai.
| Struktūra | Funkcija | Esminė reikšmė |
|---|---|---|
| Plantar fascia | Medialinio skliauto palaikymas – veikia kaip Winlas mechanizmas OrthobulletsWikipedia | Mikro įplyšimai, kolagenas susilpnėja |
| Tibialis posterior | Inversija, plantarflexija, vid. skliauto palaikymas Wikipedia | PTTD (užpakalinės tibialinės sausgyslės disfunkcija) -> nukrinta lankas |
| Achilo ir gastrocnemius/soleus | Stiprus apkrovimas → sumažėjusi amortizacija, įtempta pėdą PhysiopediaOrthopaper | Sutrumpėjus – disbalansas skliautui |
| Pirštų fleksoriai | Padeda stabilizuoti priekinę pėdos dalį, įtvirtina skliautą | Silpni → sumažėja dinaminė atrama |
| Kaulai: navicular (laivakaulis), medial cuneiform(vidinis pleištukas), 1‑3 metatarsaliai – formuoja medialinį skliautą | Padeda palaikyti normalią eiseną bei tinkamą pado skliautą | Jų dislokacija pasireiškia esant plokščiapadystei |
| Tibialinis nervas | Inervuoja PTT, fleksorius, Čiurnos propriocepcija – sutrikimas sukelti neuropatiją, dilgčiojimą | Esant pažeidimui– funkciniai ir jutimo simptomai |

PTT- Užpakalinė tibialinė sausgyslė



| Prietaisas | Funkcija | Privalumas |
|---|---|---|
| EMS + EMG | Steb. raumenų reakciją, stiprumo progresą | Minimalios dozės efektai, seka raum. stiprėjimą |
| Šviesos terapija – Low level laser | Skatina kolageno atsinaujinimą | Neskausminga, neinvazinė |
| Ultragarso šildymas | Audinių paruošimas prieš masažą | Suminkština, pagerina kraujotaką |
| Vandens „treadmill” takas | Ėjimo judesių korekcija | Minimalus apkrovimas pėdoms einant |
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir skirta tik švietimo bei informavimo tikslams. Ji nepakeičia gydytojo ar kito kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Prieš pradėdami bet kokį fizinį krūvį, gydymą ar naudodami čia minimus metodus, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

🟡 Svarbu: jei skausmas *aštrus, staigus ar lydi tinimas – kreipkis skubiai!
Kelio sąnarys yra viena dažniausiai pažeidžiamų struktūrų judesio metu. Nors daugeliu atvejų, ypač po traumų (pvz., priekinio kryžminio raiščio plyšimas, meniskų pažeidimai), siūlomas operacinis gydymas, ne kiekvienas atvejis reikalauja skubios chirurginės intervencijos.
Kai skauda koją per sulenkimą (klubo, kelio ar čiurnos sąnario lygiu) dažnai dėl dinaminio biomechaninio disbalanso, kai raumenų stiprumas, fascijos struktūra arba nervų laidumas nesubalansuoti. Tradicinė medicina remiasi instrumentiniais tyrimais (MRT, rentgenu, EMG, kraujo tyrimais, funkcinių kvėpavimo testų duomenimis), tačiau skausmo mechanizmas dažnai slypi ne tik struktūrinėse patologijose, bet ir jungiamojo audinio įtakoje arba nervinio laidumo sutrikimuose.
Yra situacijų, kai:
Tokiais atvejais galima sistemingai taikyti konservatyvius protokolus, pagrįstus funkcinių testų vertinimu, raumenų grandinių ištyrimu, nervinės sistemos ir fascijų įtraukimo analize.
| Testas | Struktūra | Kaip atlikti | Kodėl svarbu |
|---|---|---|---|
| Vastus medialis vs lateralis testas | Quadriceps | Stovint, lenkti kelį ir sėdėti – stebėti patelės trajektoriją | Atpažįstamas patellofemoral disfunkcija |
| FABER testas | Klubo sąnario rotatoriai | Gulint , kelias sulenktas → klubo rotacija | Įvertina klubo sąnario judesio amplitudę |
| Trigger taškų testas | Gastrocnemius, peroneus ir tibialis anterior | Spaudžiant skausmo zoną | Nustatyti fascijų įtempimą |
| Vienos kojos pritūpimo+ video analize | Klubo stabilumas | Atliekamas įtūpstas ant vienos kojos | Stabilumo deficitas rodo gluteus silpnumą |
Šie testai leidžia nuosekliai atsekti biomechaninį grandinėlės efekto poveikį (nuo klubo iki čiurnos), kur diagnostika koncentruojama ties funkciniu svyravimu, o ne tik struktūriniais pakitimais.

Pacientui, kuriam traumatologas rekomenduoja kineziterapiją bet skausmas lokalizuotas funkcionaliai, pavyzdžiui, čiurnos skausmai dėl fascijų įtampos ar kelio dėl PFPS – rekomenduojama:
Visa šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio rekomendacinio pobūdžio ir neatitinka individualios gydytojo konsultacijos. Prieš taikant bet kokius pratimus, masažus ar terapijos metodus, būtina pasitarti su savo gydytoju ar kvalifikuotu specialistu. Kiekvienas atvejis – individualus, o netinkamas savarankiškas gydymas gali pabloginti būklę.

Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti soleus (plekšninį) raumenį – jo struktūrą, veikimą, galimas patologijas, diagnostinius metodus ir reabilitacijos principus. Naudojami šiuolaikiniai moksliniai šaltiniai, anatominiai, fiziologiniai ir biomechaniniai principai, taip pat taikoma integruota medicina – apimanti meridianų sistemą, limfotaką, instrumentinius tyrimus bei alternatyvios terapijos metodus. Straipsnis aktualus tiek specialistams (traumatologams, ortopedams, neurologams, reabilitologams), tiek fizioterapeutams, masažuotojams bei aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems asmenims.
Soleus – gilusis blauzdos raumuo, esantis po gastrocnemius. Jis priklauso triceps surae kompleksui ir atlieka esminį vaidmenį palaikant kūno padėtį bei judant.

| Testas | Tikslas | Interpretacija |
|---|---|---|
| Lenktos blauzdos jėgos testas | Įvertina soleus veiklą (nepainioti su gastrocnemius) | Skausmas arba silpnumas esant <90° lenkimui rodo sutrikimą |
| EMG su elektrostimuliacija | Matuoja raumens aktyvumą ir disbalansą | Padidėjusios amplitudės rodo atsistatymą |
| Achilles refleksas | Nervinio laidumo testas | Vėluojantis refleksas – periferinių nervų pažeidimo požymis |
| Pėdos dorsiflexijos ROM | Judrumo įvertinimas | <10° – signalizuoja apie fascijų ar raumens standumą |
Nors kai kuriais atvejais traumatologai rekomenduoja operaciją remdamiesi MRT, tačiau funkciniai tyrimai (EMG, propriocepcija, jėgos testai) dažnai atskleidžia galimybes sėkmingai atkurti funkciją be invazinių metodų.
Alternatyvūs metodai, kaip kojuų masažas ar šviesos terapija, gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti kraujotaką ir sumažinti fascijų įtampą.

Riešas yra labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis, nes atlieka daug kasdienėje veikloje reikalingų funkcijų. Jis būtinas savarankiškam apsitarnavimui – nuo plaukų šukavimo ar galvos plovimo iki maisto ruošimo, valgymo ir daiktų nešimo. Riešo judesiai leidžia žmogui atlikti įvairius darbus, o svarbiausia – jie padeda formuoti griebimo funkciją. Riešo sveikatinimas yra sudėtingas procesas, kur vienu metu susijungia judesio terapija, fizinė terapija ir masažas. Šiame straipsnyje aptariame diagnostiką, prevenciją ir profesionalią intervenciją, siekiant užtikrinti sveiką gyvenimo būdą, skatinti judrumą ir stiprinti riešo struktūras.
Riešas (lot. articulatio radiocarpalis) sudarytas iš 8 pirštakaulių (scafoideum, lunatum ir kt.), alkūninio ir raktikaulio sąnarių kompleksų. Ši struktūra užtikrina lankstų judėjimą trimis ašimis – lankstymą/ tiesimą, šoninį judėjimą ir rotaciją.

Riešo judesį kontroliuoja dubliuojantys raumenys – flexor carpi ulnaris, flexor carpi radialis, extensor carpi radialis ir extensor carpi ulnaris. Juos supa tvirti raiščiai bei sausgyslių makštelės, kurios palaiko stabilumą ir „riešo centrą“.
Riešo raumenys sudaro svarbiausią judėjimo ir stabilizacijos sistemą, reikalingą tiek smulkiems kasdieniams veiksmams, tiek sudėtingai motorikai. Riešo funkcija priklauso nuo subalansuoto lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų darbo. Žemiau pateikiami pagrindiniai raumenys, jų funkcijos ir klinikinė reikšmė.
Riešo raumenys, kadangi prasideda ir tvirtinasi prie alkūnkaulio ir stipinkaulio, yra glaudžiai susiję su dilbio sritimi, todėl bet kokia trauma – net jei ji lokalizuota tik ties riešu – gali paveikti visą riešo funkciją.

Riešas turi daug sensorinių nervų galūnių, perduodančių informaciją apie padėtį ir jėgą. Tai leidžia atlikti detalius judesius ir kontroliuoti rankos padėčius. Pažeidus-jungtis skausmas ir sumažėjusi jėga.

| Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Diagnostikos metodai fizinės terapijos klinikoje | Diagnozė grindžiama ortopediniais testais (Phalen, Tinel), funkcinių testų rezultatais naudojant specialias priemones. Esant poreikiui – ultragarsinis tyrimas, rentgeno analizė ar MRT. |
| Judesio terapijos (judesio terapija riešui) tikslai | – Atkurti fiziologinį riešo judesių amplitudės balansą – Stiprinti riešo stabilizatorius ir dilbio raumenyną – Mažinti skausmo simptomus, uždegiminę reakciją – Ugdyti propriocepciją, rankos koordinaciją ir griebimo kokybę |
| Masažo metodai, skatinantys riešo gijimą | Masažas mažina lokalų spazmą, gerina limfotaką ir audinių regeneraciją. Taikomi metodai: – Limfodrenažinis masažas – Fascijos glostymas (miofascialinis atpalaidavimas) – Taškinis (trigger) masažas – Vibracinė terapija pagal indikacijas |
| Gydymo principai | – Individualus krūvio ir poilsio balansas – Judesio ribojimo priemonės (ortozės) – Laipsniškas progresavimas pagal audinių gijimo fazes – Paciento edukacija apie kasdienio krūvio valdymą |
| Svarbūs papildomi veiksniai | – Subalansuota mityba, antiuždegiminė dieta – Kokybiškas miegas ir emocinė savijauta – Savęs palepinimas ir kantrybė gijimo procese – Fizinis aktyvumas be skausmo provokacijos |




Riešo traumos reabilitacija – tai nuoseklus ir individualiai pritaikytas procesas, kuriame svarbus kiekvienas etapas:

Gydant riešo traumą, žmogus neretai per daug susitelkia į greitus rezultatus, pamiršdamas, kad riešui reikia laiko natūraliai gyti. Svarbu ne tik poilsis ir judėjimo terapija, bet ir savęs rūpinimasis, atsipalaidavimas, subalansuota mityba bei sveika gyvensena – visa tai tiesiogiai prisideda prie gijimo kokybės.

Optimalios programos derinamos pagal paciento anamnezę.
Pacientai praneša apie 70–90 % skausmo sumažėjimą per 4-6 savaites.

Padelis (isp. padel) – tai raketinis sportas, žaidžiamas uždaroje ar pusiau atviroje aikštelėje, dažniausiai dvejetais. Jis panašus į tenisą, tačiau skiriasi žaidimo dinamika, aikštelės dydžiu, sienų panaudojimu žaidimo metu bei naudojamomis raketėmis. Padelis kas tai? – tai vienas dažniausiai internete ieškomų klausimų, liudijantis augantį susidomėjimą šia sporto šaka. Nors padelis dar gana naujas Lietuvoje, jis jau spėjo pelnyti pripažinimą kaip funkcionalus, įtraukiantis ir santykinai saugus fizinio aktyvumo būdas.
Iš biomechaninės pusės, padelis – tai kompleksinė fizinė veikla, kurioje reikalingas aukštas koordinacijos, reakcijos greičio, ištvermės ir jėgos lygis. Žaidime aktyviai dalyvauja viršutinių ir apatinių galūnių, centrinės ašies (kūno branduolio) raumenys, o dinaminių judesių pobūdis turi didelę įtaką sąnarių stabilumui, propriocepcijai ir neurologinei aktyvacijai.
Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys visuomenėje skiriamas sveikatinimo priemonėms, kurios ne tik stiprina kūną, bet ir skatina ilgalaikį fizinį aktyvumą įvairaus amžiaus žmonėms. Šiame kontekste ypatingą dėmesį verta skirti sportinėms veikloms, kurios apjungia žaidimo elementus, motorinius įgūdžius bei socialinę sąveiką. Viena tokių – padelis. Tai fizinė veikla, kurios poveikis apima ne tik raumenyną, bet ir bendrą funkcinę būklę, todėl jis tampa vis aktualesnis kineziterapijos praktikoje bei profilaktinėse sveikatingumo programose.
Per pastaruosius dešimtmečius padelio populiarumas augo eksponentiškai – Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje bei Pietų Amerikoje jis tapo vienu pagrindinių laisvalaikio sportų. Europos sporto federacijos duomenimis, nuo 2015 m. padelio žaidėjų skaičius išaugo daugiau nei 300 %. Lietuvoje šios sporto šakos infrastruktūra plečiasi sparčiai – jau veikia dešimtys padelio aikštelių didžiuosiuose miestuose bei regionuose, o žaidėjų amžius svyruoja nuo vaikų iki senjorų.
Dėl savo prieinamumo, mažesnio nei teniso fizinio barjero bei žaidybinės motyvacijos, padelis ypač tinkamas suaugusiems asmenims, norintiems palaikyti aktyvų gyvenimo būdą be didelės traumos rizikos. Ši sporto šaka taip pat vis dažniau rekomenduojama ir vyresnio amžiaus pacientams kaip kineziterapinė priemonė, prisidedanti prie sąnarių mobilumo, raumenų jėgos bei koordinacijos lavinimo.
Kineziterapijos praktikoje vis svarbesnė tampa individualizuota fizinė veikla, kuri atitinka žmogaus funkcinę būklę, gebėjimus bei motyvacijos lygį. Padelis, dėl savo žaidybinės struktūros ir fiziškai įtraukiančios dinamikos, atitinka daugelį šių kriterijų. Judesiai padelyje yra daugiausia cikliniai, apimantys tiek lėtąsias, tiek greitąsias raumenų skaidulas, o tai svarbu norint išlaikyti funkcinę jėgą, balansą bei neuromuskulinį valdymą.
Kineziterapeuto požiūriu, padelis gali būti integruotas į judamojo aparato sutrikimų prevencijos ar reabilitacijos programą kaip papildoma funkcinė veikla. Pavyzdžiui, pacientams, kuriems reikalingas klubo ar peties sąnario stabilizavimas, padelio metu atliekami pasisukimai, ištiesimai ir smūgiai gali skatinti giluminį raumenų aktyvumą bei pagerinti sensomotorinę kontrolę. Taip pat pastebima, kad reguliarus padelio žaidimas pagerina ištvermę, širdies-kraujagyslių sistemos veiklą bei kvėpavimo efektyvumą, o tai yra svarbūs sveikatinimo tikslai.
Padelio, kaip funkcinio judėjimo būdo, efektyvumas neatsiejamas nuo supratimo apie žmogaus anatomiją, biomechaniką ir neurofiziologiją. Padelis apjungia viso kūno sinergiją, greitą motorinį atsaką ir koordinacinius veiksmus, kurie aktyvina įvairias fiziologines sistemas. Šiame skyriuje aptarsime, kaip konkrečiai padelio žaidimas veikia judamąjį aparatą ir organizmo fiziologines funkcijas.
Judesių pobūdis padelio metu:
Dominuojančios raumenų grupės:

🔹 Apatinių galūnių raumenys:
🔹 Liemens stabilizatoriai:
🔹 Viršutinės galūnės:
Centrinė nervų sistema (CNS) ir judesių koordinacija:
Kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistema:
Padelis yra universalus, įtraukus ir adaptuojamas judėjimo būdas, tinkamas įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Jo žaidimo dinamika, socialinis aspektas ir palyginti nedidelė sąnarių apkrova padaro šią sporto šaką patrauklią tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Šioje dalyje analizuojame padelio naudą per amžiaus ir funkcinių tikslų prizmę bei pateikiame praktinius kineziterapinius atvejus.

42 m. vyras po kelio menisko rezekcijos operacijos. Po 4 mėnesių struktūruotos reabilitacijos grįžo prie fizinio aktyvumo, rinkosi padelį kaip alternatyvą bėgimui dėl mažesnės sąnarių apkrovos. Lavintas pusiausvyros jausmas, didintas dinaminis stabilumas, stebėtas aiškus raumenų ištvermės progresas.
66 m. pacientė, turinti pusiausvyros sutrikimų (vestibulinio aparato degeneracija). Padelis taikytas kaip funkcinių gebėjimų palaikymo metodas – trumpi žaidimo epizodai, su struktūrizuotu judesių režimu. Pastebėtas raumenyno sustiprėjimas, savarankiškumo padidėjimas, sumažėjęs griuvimo baimės pojūtis.
15 m. paauglys, diagnozuota funkcinė krūtinės ląstos kifozė. Padelis įtrauktas į aktyvumo programą 2 k./sav. kartu su specializuotais kineziterapiniais pratimais. Pagerėjusi laikysena, didesnis raumenų aktyvumas nugaros tiesiamųjų ir liemens stabilizatorių srityje, padidėjęs pasitikėjimas savimi.

Padelis dažnai lyginamas su tenisu, nes abi sporto šakos reikalauja raketės, kamuoliuko ir žaidimo poroje arba vienas prieš vieną. Tačiau išsamiau įsigilinus, paaiškėja esminiai biomechaniniai, fiziologiniai ir traumos rizikos skirtumai. Ši analizė padeda pasirinkti tinkamesnį judėjimo būdą pagal individualius poreikius.
| Aspektas | Padelis | Tenisas |
|---|---|---|
| Aikštelės dydis | Mažesnė, uždara (naudojamos sienelės) | Didesnė, atvira |
| Judesių pobūdis | Daug staigių pokyčių, greiti startai, krypties keitimai | Ilgesni judesiai, didesnė erdvė judėjimui |
| Žaidimo tempas | Greitesnis, daugiau trumpų epizodų | Ilgesnės atkarpos, daugiau laiko pasiruošti |
| Kūno apkrova | Mažesnė sąnariams, bet reikalingas staigus greitis ir koordinacija | Didesnė ilgalaikė apkrova sąnariams, ypač per petį ir nugarą |
| Judesių amplitudė | Ribotesnė dėl sienelių, dažniau atliekami vidutinio nuotolio smūgiai | Didesnė – platus mostas, didelis kamuolio greitis |
Apibendrinimas:
Jei žmogaus tikslas – aktyvus, koordinacinis sportas su mažesne sąnarių apkrova, padelis tampa puikia alternatyva.
Jei siekiama lavinti ilgalaikę ištvermę, jėgą bei toleruojama didesnė apkrova – tenisas išlieka klasikinis pasirinkimas.
Padelio taisyklės – paprastos ir pritaikytos greitam žaidimui poromis. Tačiau būtent jų struktūra sukuria unikalų fizinį krūvį, kuris lavina ne vieną fizinio pasirengimo komponentą. Geras fizinis pasirengimas ne tik pagerina žaidimo efektyvumą, bet ir padeda išvengti traumų.

Padelio taisyklės skatina visapusišką fizinį aktyvumą – lavinama tiek ištvermė, tiek greitis, jėga, koordinacija ir mobilumas.
Todėl gerai suplanuotas fizinis pasirengimas yra neatsiejama žaidimo dalis tiek mėgėjui, tiek pažengusiam žaidėjui.
Padelis – tai daugiau nei laisvalaikio pramoga. Tai funkcinis sportas, kuris aktyvina daugelį svarbių fizinio pasirengimo komponentų, išlaikydamas žemą traumų riziką ir aukštą motyvacinį faktorių dėl savo socialinio pobūdžio bei dinamikos.
Padelis – tai efektyvi, universali ir įtraukianti fizinio aktyvumo forma, galinti ne tik pagerinti fizinį pasirengimą, bet ir tapti sveikatos stiprinimo dalimi tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus asmenims.

Kineziterapija ir masažas: veiksmingos priemonės kovojant su nugaros skausmu
Nugaros skausmas – viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemų, kuri daro reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei, darbingumui ir psichoemocinei būklei. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad net iki 80 % žmonių bent kartą gyvenime patiria nugaros skausmą, o apie 20 % susiduria su lėtine forma, kuri tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius. Ši būklė neapsiriboja vyresnio amžiaus grupe – vis dažniau ji diagnozuojama darbingo amžiaus suaugusiesiems ir net paaugliams, ypač dėl sėdimo gyvenimo būdo, fizinio pasyvumo ar netinkamos ergonomikos.
Nugaros skausmai gali būti labai įvairūs – pagal trukmę jie skirstomi į ūminius (trunkantys iki 6 savaičių), poūmius (6–12 savaičių) ir lėtinius (ilgiau nei 12 savaičių). Pagal lokalizaciją jie dažnai apima nugaros skausmą apačioje (juosmeninėje dalyje), tarpumentėje ar kaklo srityje. Pagal pobūdį skausmas gali būti lokalizuotas arba plisti į galūnes (radikulitiniai skausmai), gali būti somatinis, neuropatinis ar mišrus, atsirandantis dėl raumenų, sąnarių, nervų ar vidinių organų disfunkcijos.
Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamią, įrodymais grįstą informaciją apie tai, kaip kineziterapija ir masažas gali būti veiksmingos strategijos valdant nugaros skausmą. Remiantis klinikinėmis praktikomis, naujausiais moksliniais tyrimais ir funkcine anatomija, bus aptariama, kaip diferencijuoti skirtingus skausmo tipus, įvertinti jų kilmę ir taikyti tinkamas terapines priemones.
Skausmas juosmens srityje yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į specialistus. Neretai pacientas atvyksta su nusiskundimu „skauda nugarą ties juosmeniu“, tačiau tikroji priežastis gali būti ne raumenų ar stuburo struktūrų problema, o inkstų skausmas nugaroje. Todėl svarbu suprasti, kaip atskirti nugaros skausmą nuo inkstų skausmo, remiantis anatomijos, klinikos ir instrumentinių tyrimų principais.
| Požymis | Nugaros skausmas | Inkstų skausmas |
|---|---|---|
| Skausmo pobūdis | Bukas, tempimo, kartais aštrus | Gilus, maudžiantis, pulsuojantis |
| Lokalizacija | Ties stuburu, dažnai – skauda nugarą ties juosmeniu | Daugiau į šoną nuo stuburo, viena- ar abipusis |
| Provokacija | Skausmą padidina judesiai, tempimai, laikysena | Skausmas dažniau nepriklauso nuo judesių, bet gali sustiprėti prie uždegimo |
| Papildomi simptomai | Ribotas judesių amplitudė, raumenų įtampa | Karščiavimas, pykinimas, šlapimo pakitimai, diskomfortas šlapinantis |
| Palpacija | Skausmas jaučiamas per raumenų palpaciją | Skausmas dažnai pasireiškia „perkutavus“ inkstų sritį (Murphy simptomas) |
Pastaba: Inkstų skausmas gali būti lengvai supainiojamas su kitais nugaros skausmais, todėl labai svarbu į savo kūno siunčiamus signalus žiūrėti atsakingai. Jei jaučiate neįprastą, pasikartojantį ar stiprėjantį skausmą juosmens srityje, ypač jei jis lydimas kitų simptomų, pasitarkite su gydytoju. Tiksli diagnozė padeda pasirinkti tinkamiausią pagalbą – o tai geriausias žingsnis į sveikatą.
Kiekvienas nugaros skausmas turi individualią priežastį ir eigą, todėl veiksmingas gydymas negali būti standartizuotas. Žemiau pateikiamos dvi realios klinikinės situacijos, atskleidžiančios, kaip kineziterapija ir masažas padeda spręsti skirtingo pobūdžio nugaros skausmus.
Paciento profilis:
35 metų vyras, dirbantis IT sektoriuje. Kreipėsi dėl nugaros skausmas apačioje, kuris sustiprėja dienos pabaigoje, ilgai sėdint ar keliant nepatogius daiktus.
Klinikinė analizė:
Taikyta terapija:
Rezultatas:
Po 6 savaičių – skausmo intensyvumas sumažėjo 80 %, pagerėjo laikysena, pacientas sugrįžo prie fizinės veiklos.
Paciento profilis:
29 metų moteris, praėjus 4 mėnesiams po gimdymo. Skundžiasi, kad skauda nugarą, ypač ties juosmeniu, o skausmas „plinta“ į koją.
Klinikinė analizė:
Taikyta terapija:
Rezultatas:
Po 8 savaičių – skausmas sumažėjo daugiau nei per pusę, pagerėjo raumenų kontrolė ir paciento fizinė savijauta kasdienėje veikloje.
„Dažnai pacientai kreipiasi su paprastu nusiskundimu – skauda nugara, tačiau kineziterapeuto užduotis yra ne tik sumažinti simptomus, bet ir identifikuoti šaltinį bei koreguoti funkcinį sutrikimą. Be diagnostinio mąstymo neįmanomas ilgalaikis rezultatas.“

Nugaros skausmas – tai kompleksinis reiškinys, apimantis raumenų, sąnarių, nervų ir psichosocialinių veiksnių sąveiką. Tinkamai parinktos kineziterapijos ir masažo priemonės gali ženkliai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
🔹 Raumenų tonuso balansas
Reguliarūs stuburo stabilizavimo pratimai ir laikysenos korekcija mažina raumenų disbalansą, kuris dažnai lemia skausmą nugaros apačioje. Ypač svarbi giluminių raumenų – transversus abdominis ir multifidus – aktyvacija.
🔹 Kraujotakos gerinimas
Tiek dinaminė kineziterapija, tiek masažas gerina regioninę perfuziją, kas skatina medžiagų apykaitą ir mažina uždegiminius procesus. Tai ypač svarbu esant lėtiniams nugaros skausmams.
🔹 Neurologinių dirgiklių mažinimas
Masažas mažina raumenų įtampą ir mechaniškai stimuliuoja odos, fascijų bei raumenų receptorius. Tai daro įtaką centrinės nervų sistemos slopinamiesiems keliams, mažindama skausmo suvokimą.
🔸 McKenzie metodika
Naudojama, kai skausmas plinta į koją ar yra susijęs su disko protrūzija. Tai mechaninis vertinimas ir kryptingų judesių sistema, leidžianti pacientui savarankiškai valdyti simptomus.
🔸 Stuburo stabilizavimo pratimai
Skirti stiprinti giliuosius liemens raumenis. Tyrimai (Cochrane Database, 2016) rodo, kad šie pratimai veiksmingai mažina nugaros skausmus ir užtikrina ilgalaikį funkcinį pagerėjimą.
🔸 Nervų mobilizacijos technikos
Ypač veiksmingos esant nerviniam nugaros skausmui, kai juntamas dilgčiojimas ar tempimo pojūtis. Atliekami švelnūs tempimai ir nervų slinkimo manevrai, mažinantys neurodinaminį jautrumą.
📚 Cochrane Reviews
📚 PubMed tyrimai
Nors nugaros skausmo gydymo pagrindas – kineziterapija, masažas ir gyvenimo būdo korekcija, tam tikrais atvejais gali būti svarstomos ir farmakologinės priemonės, ypač esant stipriam, spazminiam ar neurogeniniam skausmui.
🔹 Eufilinas – tai metilksantino grupės vaistas, veiklioji medžiaga – teofilinas.
Jis dažniausiai naudojamas:
Eufilinas nėra pirmo pasirinkimo vaistas nugaros skausmui gydyti, tačiau kai kuriais atvejais jo poveikis gali būti naudingas:
✅ Esant raumenų hipertonusui (spazmams), trukdantiems judesiui.
✅ Kai skausmas susijęs su sutrikusia kraujotaka ar neurovaskuliniais komponentais.
✅ Kombinuotame gydyme – lokaliai (injekcijomis) arba sistemiškai, kai kitų priemonių poveikis nepakankamas.
Pvz., kai kurie gydytojai skiria eufilino injekcijas į trigerinius taškus kartu su B grupės vitaminais, siekiant sumažinti skausmą nugaros apačioje ar radikulitinius simptomus.
❗ Eufilinas gali sukelti šalutinių reiškinių – tachikardiją, galvos skausmą, pykinimą, nerimą.
❗ Reikalauja tikslaus dozavimo ir gydytojo priežiūros.
❗ Ypač atsargiai vartojamas esant širdies, kepenų ar inkstų ligoms.
Nerekomenduojama savarankiškai vartoti eufilino – tai nebe standartinė praktika gydant skausmą nugaroje, o labiau specializuota intervencija.

Šiuolaikinė reabilitacija nuolat evoliucionuoja. Kineziterapija ir masažas tampa ne tik fiziologinio atsistatymo dalimi, bet ir platforma inovacijoms. Klinikinėje praktikoje vis plačiau taikomos technologijos, kurios leidžia tiksliau įvertinti būklę ir efektyviau koreguoti gydymą.
Pvz., pacientui su nervinis nugaros skausmas gali būti skiriamos VR programos, kurios mažina centrinės nervų sistemos jautrumą ir skatina funkcinius judesius.
✔ Tyrimai rodo, kad kineziterapijos ir masažo kombinacija yra efektyvesnė nei atskirai taikomos procedūros.
✔ Pagal Cochrane ir PubMed duomenis, ypač veiksmingi yra individualizuoti planai, įtraukiantys:
📈 Perspektyva – personalizuota reabilitacija su biomechaniniu ir neurologiniu grįžtamuoju ryšiu.

Kineziterapija ir masažas – veiksmingos priemonės nugaros skausmo gydymui ir prevencijai, tačiau jų taikymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento būklę ir klinikinį vaizdą.
Prieš taikant kineziterapiją ar masažą būtina atlikti:
✅ Kiekvienas atvejis yra individualus, o pasirinktos priemonės turi būti pagrįstos įrodymais ir paciento saugumu.
Šiuolaikinis požiūris į nugaros skausmą – tai daugiau nei tik simptomo slopinimas. Tai racionali ir holistinė strategija, kurioje kineziterapija ir masažas yra esminės kompleksinio gydymo dalys.
Tinkamai parinkta terapija gali:
Prieš pradedant savarankiškai taikyti bet kokius pratimus ar masažo metodikas:
👉 Kreipkitės į kvalifikuotą kineziterapeutą ar gydytoją, kuris atliks išsamų įvertinimą ir sudarys individualų planą.
Taip išvengsite:
Nugaros skausmas – kompleksiška, bet valdoma būklė.
Su teisingu vertinimu, individualizuota kineziterapija ir masažo metodikomis galima efektyviai pagerinti savijautą ir grįžti į aktyvų gyvenimą.